,,Kraštomanijos“ ir Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos bendri projektai
Labai džiugu, kad buvę gimnazijos mokiniai ne tik nepamiršta savo mokyklos, bet skatina dabartinius moksleivius bei jų mokytojus įsitraukti į įvairias, su ugdymusi susijusias veiklas, pasiūlo naują požiūrį į ugdymo(si) galimybes bei formas.
Turiu omeny, Viktorą Urbį - ,,Kraštomanijos“ vadovą - bei jam nuolat talkininkaujantį irgi Kvėdarnos gimnazijos buvusį mokinį, visada laiko randantį ir renginius subtiliai pateikiantį Vilių Grikšą. Kovo – gegužės mėnesiais Viktoras inicijavo projektus, kurie sėkmingai buvo įvykdyti ir tebėra vykdomi.
Pirmasis – sietinas su Europos Komisijos (EK) Jungtinio tyrimų centro Politikos laboratorijos projektu ,,Water resilience”. Jame dalyvavo ir Kvėdarnos gimnazijos 6a klasės mokiniai. Projektas buvo galimybė suprasti su vandeniu susijusią patirtį ir įsivaizduoti, kas gali vykti ateityje. Šeštokai atliko kūrybinius darbus, aprašė, iliustravo savo patyrimus, fiksavo praeities, dabarties, galimos ateities vaizdinius, lavino dailiosios rašybos įgūdžius.
Antrasis - ,, Akmenų atmintis“. Vienas renginių – slemo kūrybinės dirbtuvės apie klimato kaitos – gamtosaugos atmintį. Renginys vyko Kvėdarnos kultūros namuose. Jame dalyvavo 8-10 klasių mokiniai. Renginį vedė kultūros entreprenerė ir fasiliatorė, kultūros žurnalistė, rašytoja Renata Karvelis. Tai buvo įspūdingas užsiėmimas, nepalikęs nė vieno dalyvio abejingo. Kiekvienas tapo slemo kūrėju ir savo kūrybos išsakytoju. Visų dalyvių kūryba įgavo kūną – sukurtas iliustruotas leidinys.
Tuo projektas ,,Akmenų atmintis“ nesibaigė. Jis persikėlė į 6-8 klasių mokinių pamokas. Viktoras, virtualiai prisijungęs, kartu su istorijos mokytoja Rita Paulauskiene ir lietuvių kalbos mokytoja Ligita Budriuviene vedė mokiniams pamokas. Jos skatino mąstyti apie individualią ir kolektyvinę atmintį, gilintis į žmogaus ir apie jį esančių objektų būtį, kūrybiškai išsakyti savo požiūrį. 6a, 7b klasių mokiniai kūrė komiksus, 8 a ir b klasių mokiniai - pasakojimus apie vieno akmens istoriją. Sukurti darbai leido pasidžiaugti, jog auga kūrybingi jaunuoliai, gebantys komunikuoti tiek žodžiu, tiek raštu.
Žodžiu, man tai unikali patirtis, kai realiai matai, jog geri dalykai niekur nedingsta. Žiūrėdama ir dalyvaudama vyksmuose šypsojausi – Kvėdarnos žemė gimdė ir tebegimdo žmones, į kuriuos norisi lygiuotis.
Ligita Budriuvienė, lietuvių kalbos mokytoja
nuotr. Vilius Grikšas
